Baidu: ne tik „Kinijos Google“

Kas yra pirmaujanti paieškos sistema Kinijoje? Jei pasakėte „Google“, parodote savo vakarietišką šališkumą. Iš tikrųjų tai yra Baidu.com, kurio akcijos Nasdaq biržoje debiutavo rugpjūčio 5 d., surinkusios apie 87 mln.

Tokios įmonės kaip „Baidu“ dabar kelia investuotojų lūkesčius, kad paieška internete taps dideliu verslu Kinijoje ir kad vietinės paieškos įmonės supras, kaip pasiekti Kinijos vartotojus geriau nei pašaliniai asmenys, tokie kaip „Google“.

Tie nauji vartotojai, žinoma, vidutiniškai yra daug skurdesni nei JAV ar Europos pirkėjai. Tačiau jų yra 1,3 milijardo, o Kinijos ekonomika ir toliau auga maždaug 9 procentais per metus, sukurdama realią perkamąją galią turinčią viduriniąją klasę, ypač pakrantės miestuose, tokiuose kaip Šanchajus ir Guangdžou.

Jau dabar yra apie 30 milijonų [kinų], galinčių sau leisti pirkti prabangos prekes, sako Williamas Bao Beanas, Honkongo Deutsche Bank viceprezidentas. Per trejus metus tai turėtų išaugti iki 100 mln. Kinija iki dešimtmečio pabaigos turėtų užtemti Japoniją pagal išlaidas prabangos prekėms.

Vis daugiau Kinijos vartotojų ras tas prekes žiniatinklyje, o tiek Kinijos, tiek tarptautinės paieškos bendrovės, tokios kaip „Baidu“, „Sohu“, „Sina“, „Google“ ir „Yahoo“, ieško gabalėlio pyrago.

Šiuo metu „Baidu“ ir „Google“ pirmauja. Neseniai atlikta vyriausybės kontroliuojamo Kinijos interneto tinklo informacijos centro apklausa parodė, kad Baidu vidutinė rinkos dalis trijuose didžiausiuose Kinijos miestuose yra 47,8 proc., o „Google“ – 33,0 proc. Visi kiti varžovai gerokai atsiliko.

Nors „Baidu“ pajamos yra palyginti nedidelės – 8,4 mln. USD antrąjį 2005 m. ketvirtį, palyginti su „Google“ – 1,38 mlrd. USD, pagal „Alexa Internet“ surinktą statistiką ji išlieka lankomiausia kinų kalba skirta svetaine pasaulyje.

Ji taip pat uždirba daug didesnę Kinijos reklamos dolerių dalį nei „Google“, teigia Šanchajaus „Evolution Securities“ interneto pramonės analitikas Jimas Sunas. Iš tiesų, galbūt dėl ​​to pati „Google“ birželį įsigijo mažumos „Baidu“ akcijų paketą. (Sandorio dydis nebuvo atskleistas.)

„Sun“ teigimu, įmonės vietiniai ryšiai ir vietinė verslo praktika suteikia jai pranašumą prieš konkurentus. Pavyzdžiui, „Baidu“ nereikalauja, kad klientai mokėdami už skelbimus naudotų kredito kortelę, kaip tai daro „Google“.

„Google“ pajamos [Kinijoje] pernai nesiekė 50 mln. RMB [6,1 mln. JAV dolerių]... nes žmonės turi mokėti „Google“ kredito kortele, o Kinijos klientai retai naudojasi kredito kortelėmis, sako Sun.

„Baidu“ taip pat siūlo reklamuotojams patrauklų produktą, kurio „Google“ neteikia: mokamą paieškos vietą arba paieškos variklio rezultatų pardavimą pagal konkrečius raktinius žodžius didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui.

Pavyzdžiui, Baidu paieškoje pagal žodį Pekinas, atrodo, kad keturi geriausi rezultatai yra mokamos nuorodos į kelionių agentus ir kitas įmones. Šios nuorodos nesiskiria nuo įprastų, nemokamų „Baidu“ rezultatų. Kinijos interneto naršytojai, atrodo, neprieštarauja; iš tiesų, mokamas įdarbinimas yra pagrindinis „Baidu“ pajamų šaltinis. Tačiau tai strategija, kurią „Google“ griežtai atsisakė svarstyti.

Galiausiai, Kinijoje veikiančios interneto įmonės labiau nei Vakarų įmonės yra įpratusios elgtis su cenzūra. Kaip buvo plačiai pranešta pasaulinėje spaudoje, politiškai jautrūs raktiniai žodžiai yra uždrausti Kinijos paieškos sistemose. Pavyzdžiui, ieškant Tiananmenio „Google“ kinų leidime, pasirodo keli tinklalapiai, kuriuose minimas liūdnai pagarsėjęs Kinijos vyriausybės susidorojimas Pekino aikštėje 1989 m. Baidu svetainėje tos svetainės tiesiog nerodomos.

Sumanūs Kinijos interneto vartotojai, kurie atrodo labiau susikoncentravę į verslą nei politiką, tiesiog apeina šią cenzūrą, o „Baidu“ praktika, „Sun“ žodžiais tariant, neturės rimtos įtakos viešajai nuomonei. Tačiau kai Vakarų bendrovės, valdančios svetaines Kinijoje, nusilenkia tai pačiai vyriausybės politikai, jos grįžta namo. (JAV tinklaraštininkai anksčiau šią vasarą kritikavo „Microsoft“, pavyzdžiui, už tai, kad ji blokavo draudžiamus žodžius tinklaraščių pavadinimuose, kuriuos sukūrė jos MSN Spaces paslaugos vartotojai iš Kinijos.)

Užsienio įmonės, pvz., „Google“, turi prisitaikyti prie vietinių sąlygų, jei nori turėti kokių nors šansų sulaukti sėkmės Kinijoje, sako Caroline Straathof, vyresnioji populiaraus Kinijos interneto portalo „Sohu“ investuotojų santykių ir korporatyvinės komunikacijos direktorė. Išleisti daug pinigų nėra išeitis, sako Straathofas.

„Google“ pradėjo mokytis: pastaraisiais mėnesiais, pasak Sun, ji mėgdžiojo „Baidu“ ir pasirašė kelis vietinius platintojus, kurie parduoda skelbimus pagal komisinius ir gali priimti mokėjimus iš klientų be kredito kortelių. Manau, kad tos įmonės labai greitai plėtos „Google“ verslą Kinijoje, sako Sun. Taigi manau, kad per kelis ateinančius ketvirčius „Google“ gaus labai didelę pajamų dalį. „Sun“ pažymi, kad jei ji nori plėstis dar greičiau, visada yra dar viena galimybė: panaudoti kai kuriuos milijardus likusiai Baidu daliai įsigyti.

paslėpti